Tai pats pirmasis įrašas šiame dienoraštyje, todėl jis bus įvadinis, trumpas, tiesiog apie viską... o kaip žinome... kas tinka viskam, tas netinka niekam... tai kaip ir apie nieką :) netgi, negalėčiau pavadinti dienoraščiu... nes dienoraštis kaip ir turėtų būti rašomas kiekvieną dieną... dauguma, manau, taip ir daro... tačiau aš to nedarysiu, nes neturėsiu pakankamai laiko (juk dirbti ir reikia :)) o nenoriu, kad šis mano pomėgis pavirstu darbu... tiesiog, nenoriu per prievartą rašyti bet ko ir apie bet ką... o ir žinoma nenoriu apleisti draugų, šeimos, darbo bei kitų savo pomėgių. Tačiau skaitytojams nereikės vargintis ir galvoti kada bus naujas įrašas, aš straipsnius pateiksiu kartą per mėnesį, o kad nereikėtų galvoti kurią dieną, tai dienoraštis bus atnaujintas tą dieną, koks bus mėnuo. Tarkim, mano įrašas bus gruodžio 12 d., tada sausio 1d., vėliau vasario 2 d., kovo 3 d. ir t.t. pasistengsiu, ir valandą suderinti :)
Taigi, visą mėnesį rinksiu informaciją viena tema, susisteminsiu ją, analizuosiu ir pateiksiu Jums. Tai nebus kelių sakinių „sumestinis" straipsnis, atiduosiu visą save, pateiksiu įdomių įdėjų, naudingos informacijos ir tikiuosi nors kažkiek prisidėsiu prie to, kad Jūsų šventėse būtų tiesiog gera... o juk taip dažnai mūsų šventės pavirsta dideliu košmaru... mes bėgame, skubame, nespėjame... o kaip kitaip? Juk reikia ne tik sugalvoti ką pakviesti į šventę, kuo susirinkusius pavaišinti, išrinkti dovanas, papuošti namus, bet dar ir gražiai atrodyti bei gerai jaustis! O juk būna taip sunku kai bėgi į parduotuves, ruoši, organizuoji, puoši... aišku, jau savimi nespėji pasirūpinti ir visą vakarą slepi savo rankų nagus, nes jau laiko manikiūrui neliko! O kaip liks... juk bebėgdama užmiršai paskambinti ir užsakyti tortą (tada teko vėl lėkti į parduotuvę... greičiausiai jau ir ne antrą kartą....), tavo ypatingasis plokštainis kepė ilgiau nei visada, svečiai atėjo anksčiau nei tikėjaisi, o vyras kažkodėl nežino kur padėtos jo kojinės (nors jau gal keturis metus jos dedamos toje pačioje vietoje ir tikrai nuo jo neslepiamos...). Ir gerai jei ta šventė buvo organizuojama artimam žmogui, geriems draugams, kurie įvertina tavo pastangas... o jei atsiranda tokių, kurie sėdi niūrūs ir gadina nuotaiką kitiems... o blogiausia jei atsiranda tokių, kurie dar ir pasiskundžia kaip neįdomu arba koks neskanus maistas... o visų blogiausia, kad tu sėdi pavargus ir tik galvoji kada jau viskas baigsis ir svečiai išeis namo... Po visos šventės tu net nenusipraususi griūni į lovą ir su siaubu pagalvoji, kad metuose tikrai per daug švenčių...
Tai gal nėra labai geras pavyzdys, tačiau kiekvienam iš mūsų yra tekę organizuoti gimtadienį, surengti įmonės vakarėlį ar rūpintis savo pačių vestuvėmis. Būna sunku. Tikrai. Ir malonumas greit praeina... o aš pasistengsiu palengvinti visų Jūsų dalią :)
Komentarų kol kas nėra.