apiesventes.lt
hide
  • Kas ir apie ką?
  • Straipsniai
  • Susisiek su manimi
 

Paskutiniai įrašai

Kad namai kvepėtų šventėmis (1)
Žaidimai gimtadienio šventėje (3)
(Ne)Tobula??? (0)
Jaunavedžių šokis (0)
Mergvakaris - būsimos nuotakos šventė (0)
 
 

Straipsniai

Metų šventės | 2010-01-01

Šie metai atneša ne tik didesnius mokesčius, didesnes kainas, bet ir daug švenčių. Kalendoriuje turime dviejų rūšių šventes:
Pastovias (kasmet švenčiame tą pačią dieną. Pavyzdžiui, Kalėdos);
Kilnojamas (kasmet vis kitą dieną. Pavyzdžiui, velykos, užgavėnės).

Velykos didžiausia pavasario šventė. Ji švenčiama pirmą sekmadienį po pavasario lygiadienio, esant mėnulio pilnačiai. Velykos švenčiamos tarp kovo 23 dienos ir balandžio 24 dienos. Toks intervalas kartojasi kas dvylikti metai. Taip pat kaitaliojasi ir kitos kilnojamos šventės:
Užgavėnės (tarp vasario 9 d. ir kovo 8 d.);
Šeštinės (tarp gegužės 1 d. ir birželio 2 d.);
Sekminės (tarp gegužės 15 d. ir birželio 12 d.);
Devintinės (tarp gegužės 22 d. ir birželio 23 d.).

Kalendoriuje (orientuotame pagal saulę) yra keturi taškai, su kuriais yra siejasi metų laikų kaita. Ilgiausia naktis ir trumpiausia diena yra gruodžio 24 d., Kūčios. Nuo gruodžio 25 dienos diena pradeda ilgėti (Saulės grįžimo pradžia). O birželio 24 d., Joninės (Rasos šventė) yra pati ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Taigi, su šiais taškais siejasi mūsų tradicijos, orai ir t.t. Pavasario lygiadienis yra kovo 21 dieną, o rudens lygiadienis yra rugsėjo 23 dieną (abiem atvejais dienos ir nakties trukmė yra vienoda).

Sausis gausus įvairių švenčių. Žinomų visiems ir nelabai... linksmų ir liūdnų... taigi, trumpai apie kelias iš jų:

Sausio 1 d. yra minima Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Tą savanorių būrį sudarė dešimt savanorių: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Po kelių dienų Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tais pačiais metais ji buvo vėl nuplėšta. Trečią kartą iškelta 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol. Trečias kartas nemeluoja :) Dabar kasmet sausio 1 d. ant Gedimino kalno būna vėliavos pakėlimo ceremonija.

Svarbiausia sausio mėnesio šventė – Trys karaliai (sausio 6 d.). Ši šventė yra bažnytinė. Šią dieną pasibaigia Kalėdinis laikotarpis (nupuošiama eglutė). Kriksčionybės laikais paplito paprotys – ant durų rašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides (K+M+B). Trijų karalių vardai yra Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Buvo rašoma su pašventinta kreida. Kas nemokėdavo rašyti, tai tik užrašydavo tris pliusus. Vėliau žmonės pradėjo šias raides rašyti ant savo namų durų staktos, tikėdami, kad taip namus apsaugos nuo piktųjų dvasių. Seniau šią dieną vaikščiodavo persirengėliai, kurie lankydavo sodybas ir linkėdavo šeimininkams gero derliaus, sėkmės, sveikatos (už tai buvo vaišinami). Geriausi to meto palinkėjimai buvo: linkime gausaus javų derliaus, sveikų gyvulių, sveikos šeimos.

Sausio 13 d. yra Laisvės gynėjų diena. Lietuviai 1991 m. sausio 13 d. parodė savo pasiaukojimą šaliai. Tą dieną buvo apie 700 žmonių sužeistų, o net 14 žuvo. Žuvusieji už mūsų laisvę – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius. Mes esame dėkingi jiems!!! Nes juk netekti laisvės, tai netekti kažko labai daug... kažko daugiau nei mes galime įsivaizduoti!

Kokių švenčių dar yra sausio mėnesį? Tiesiog, stebėkite švenčių kalendorių mano puslapyje (kairėje), kuris keičiasi kiekvieną dieną.

Pasiryžimai naujiesiems metams

Baigiantis seniesiems metams mes visi pasižadame kažką svarbaus nuveikti per ateinančius metus. Tarkim, numesti svorio ar išmokti naują kalbą. Tačiau praeina metai... o taip dažniausiai ir neįvykdome pasižadėjimų :)

Dažniausiai tarp mano draugų pasitaikantys pažadai:
Numesti svorio
Pradėti sportuoti
Skaityti daugiau knygų
Išmokti kažką naujo (tarkim, naują kalbą, groti muzikos instrumentu ar pan.).
Daug keliauti
Susirasti naują darbą

O ką tu pasižadi nuveikti šiais metais?

Linksmų, energingų bei kūrybingų 2010-ųjų metų!

Kito straipsnio laukite vasario 2 dieną.

« Atgal

Komentarų kol kas nėra.

Vardas: *

El. paštas: *

Komentaras: *